* Skaičiai skliausteliuose rodo šv. sesers Faustinos Kovalskos „Dienoraščio“ pastraipų numerį.
Fotografijos autorius, 2004 – Piotras Tomczykas, menininkas fotografas, daugelio apdovanojimų pelniusių fotomontažų ir dokumentinių fotografijų autorius, paskaitininkas Łódź nacionalinėje kino, televizijos ir teatro mokykloje, Lenkijoje.
Plockas (Lenkija) „1931 m. vasario 22 d. vakare, kai buvau celėje, išvydau Viešpatį Jėzų, vilkintį baltu drabužiu. Viena ranka pakelta palaiminimui, kita lietė drabužį ant krūtinės. Iš drabužio, prasivėrusio ant krūtines, ėjo du dideli spinduliai, vienas raudonas, o kitas baltas. Tylėdama žvelgiau į Viešpatį, mano siela buvo persmelkta baimės, bet sykiu ir didžiulio džiaugsmo. Po akimirkos man Jėzus pasakė: Nutapyk paveikslą pagal piešinį, kurį matai, su užrašu: Jėzau, pasitikiu Tavimi“ (Dien., 47).
„Pažadu, kad ta siela, kuri garbins šį paveikslą, nepražus.
Taip pat pažadu jau čia, Žemėje, pergalę prieš priešus, o ypač mirties valandą“ (Dien., 47).
Pirmasis paveikslas, vaizduojantis Gailestingąjį Jėzų, buvo nutapytas 1934 m. Vilniuje pagal Gelbėtojo pageidavimą, dalyvaujant šv. Faustinai ir laikantis jos nurodymų. Šis paveikslas garbinamas Dievo Gailestingumo šventovėje Vilniuje.
Jėzaus Gailestingojo Išpirkėjo paveikslas Dievo Gailestingumo šventovėje Vilniuje.
Amžinas garbinimas.
Gailestingojo Išganytojo atvaizdas 1935 m. balandžio 26−28 dienomis pirmą kartą buvo viešai garbinamas. buvo išstatytas Vilniaus Aušros Vartuose, Gailestingumo Motinos koplyčios lange per iškilmingas jubiliejinių 1900-ųjų Pasaulio Atpirkimo metinių pabaigtuves. Paskutinę iškilmių dieną, pirmąjį sekmadienį po Velykų, pamaldose dalyvavo ir sesuo Faustina. Pamokslą apie Dievo gailestingumą, taip kaip reikalavo Viešpats Jėzus, pasakė kun. Sopočka.
"...dalyvavau pamoksle, kurį sakė mano nuodėmklausys, šis pamokslas buvo apie Dievo gailestingumą, buvo pirmasis, ko taip seniai troško Viešpats Jėzus. Kai pradėjo kalbėti apie didžiulį Viešpaties gailestingumą, paveikslas tapo gyva figūra ir spinduliai skverbėsi į susirinkusių žmonių širdis" (Dien. 417)
„Kai baigėsi pamaldos ir kunigas paėmė Sfvenčiausiąjį Sakramentą, kad palaimintų, tada išvydau Viešpatį Jėzų tokį, koks yra šiame paveiksle. Viešpats suteikė palaiminimą, ir šie spinduliai pasklido po visą pasaulį...“ (Dien., 420).
1993 m. rugsėjo 5 d., piligriminės kelionės į Lietuvą metu, popiežius Jonas Paulius II meldėsi prieš Gailestingojo Jėzaus atvaizdą. Savo kreipimesi į tikinčiuosius jis šį paveikslą pavadino „ŠVENTUOJU ATTEILU“.
Regėjimų istorijoje yra tik vienas atvejis, kai Viešpats Jėzus išreiškė prašymą nutapyti paveikslą su Jo atvaizdu. Pats nurodė ir patvirtino meninį jo vaizdą – daugybę kartų pasirodydamas seseriai Faustinai tokiu pavidalu, koks buvo atkurtas nutapytoje drobėje. Pažadėdamas ypatingų malonių šio atvaizdo garbintojams, Jis suteikė paveikslui nepaprastą religinę vertę
Viešpaties Jėzus suteikė Seserai Faustinai, Lenkijos vienuolei iš Mūsų Paneles Gailestingumo Kongregacijos, nepaprastą misiją – Gailestingumo Pranešimą visam pasauliui. Jos misija buvo pristatyti naujas maldas ir garbinimo formų Dievo Gailestingumui, kurios turėtų priminti mus apie pamirštą tikėjimo tiesą: Dievo meilę ir gailestingumą kiekvienam žmogui. Jo pranešime, gailestingas Dievas parodytas Jėzui Kristuje, Gelbėtoju, kaip meilės ir gailestingumo Tėvu, ypač nelaimingiems, klaidingiems ir nuodėmingiesiems – norintiems pakeisti savo gyvenimą.
„Štai tau regima pagalba Žemėje.
Jis tau padės įvykdyti mano valią Žemėje” (Dien., 53).
Šventosios Faustinos misijoje, Dievo Providence suteikė ypatingą vaidmenį jos išpažinėjui ir dvasininkui – Tėvui Michael Sopočkui. Jis buvo svarbus pagalba Seserai Faustinai, padėdamas jai suprasti jos vidaus patyrimus ir regėjimus. Jo prašymu ji parašė Dienoraštį, kuris yra dokumentas katalikų mistikos nepaprasto vertingo. Dienoraštis taip pat pristato Šventojo Mykolo Sopočkos dvasininko gyvenimo šventumą ir jo indėlį į Dievo valios įgyvendinimą.
„Tai yra kunigas pagal mano širdį (…). Per jį sėju paguodą kenčiančioms,
išvargintoms sieloms; per jį man patiko paskelbti savo gailestingumo garbę“ (Dien., 1256).
Gailestingojo Jėzaus atvaizdo nutapymas, jo viešas eksponavimas, Dievo Gailestingumo vainikėlio platinimas, pirminės pastangos įkurti Gailestingumo šventę ir naujos vienuolinės bendruomenės įkūrimas – visa tai įvyko Vilnyje kunigo Sopočkos pastangų dėka. Nuo tada jų bendros pastangos, apmokamos maldomis ir kančiomis, pasklido po visą pasaulį.
Savo daugiau kaip dviem šimtais mokslinių leidinių, daugelio spaudoje paskelbtų straipsnių ir pranešimų, Tėvas Daktaras Michael Sopočko išplėtojo teologinius Dievo Gailestingumo garbinimo pagrindus, garbinimą, kurį jis rūsčiai skatino per savo įsitraukimą į evangelizaciją ir socialinę veiklą.
„Šiandien mačiau į žemę įsmeigtus du stulpus, labai didelius, vieną įs-meigiau aš, o antrą kitas žmogus, S. M. [Sopočka Mykolas] (…). Šie du stulpai buvo vienas šalia kito prie paveikslo, ir išvydau šį paveikslą, pakabintą ant šių dviejų stulpų, labai aukštai. Akimirksniu ant šių dviejų stulpų atsirado didžiulė šventovė, ir viduje, ir išorėje. Mačiau ranką, baigiančią šią šventovę, bet žmogaus nemačiau...“ (Dien., 1689).
„Be
abejo, viskas kyla iš Gailestingojo Jėzaus, tačiau visos mums
suteikiamos malonės ateina per Mariją. Tai nebuvo atsitiktinumas,
kad Gailestingiausiojo Gelbėtojo paveikslas, kuriam visame pasaulyje
teikiama pagarba ir kuris teikia malones, iš pirmą kartą buvo
parodytas Gailestingosios Dievo Motinos kojų Vilniuje, 1935 m.
balandžio 28 d., antrąjį sekmadienį po Velykų [Gailestingumo
šventė] – galima sakyti, kad ji jį patvirtintų ir rekomenduotų”
(Kunigo
Mykolo Sopočko).
„ Žmonija neras ramybės, kol pasitkėdama neatsigręš į mano gailestingumą“ (Dien., 300) .
1935 m. Vilniuje Jėzus Kristus šventajai seseriai Faustinai padiktavo „Dievo Gailestingumo vainikėlis“ kaip maldą, skirtą Dievo gailestingumo malonei mums ir visam pasauliui – gailestingumo malonei nusidėjėliams.
„Kiekvieną sielą ginu mirties valandą kaip savo garbę, kuri kalbės šį vainikėlį arba prie mirštančiojo sukalbės kiti – tačiau gauna tuos pačius atlaidus. Kai prie mirštančiojo kalba šį vainikėlį, numaldoma Dievo rūstybė ir neišmatuojamas gailestingumas apgaubia sielą...“ (Dien., 811).
Ištrauka iš pratarmės – Grzegorz Ryś, Lodzės Arkivyskupas Metropolitas:
Esu giliai įsitikinęs, kad knygoje pateikiamos šventosios sesers Faustinos Kovalskos Dienoraščio bei palaimintojo kunigo Mykolo Sopočkos leidinio ištraukos padės pažinti ir priimti Dievo Gailestingumo žodį, kuris yra trečiojo tūkstantmečio krikščionybės kerigma. Šių tekstų skaitymas leidžia mums suvokti, kad Viešpats nepaprastai ryžtingai kartoja, kad Jis yra Gailestingumas – besąlyginė, visiškai mūsų nepelnyta meilė, svarbesnė už bet kokį mūsų gerą darbą.
Liudijimas rodo nepaprastus aplinkybes ir dokumentinius faktus apie tai, kaip, pažadus Dievo valią, Dievas gali mus įgalinti atlikti veikas, kurios stebina, lenkia ir netikėtai mus, ypač tada, kai, neturėdami nieko, gauname viską, ko reikia duotoje akimirkai.
Šiame liudijime pateikti darbai buvo įvykdyti dėka Dieviškosios Mercy maldininkų bendruomenės Šventojo Dvasios atgimimo grupės Jesuitų bažnyčioje Liubeke (Lenkija) ir vyresniosios sesers Marijos Kalinovskos, tuometinės Gailestingųjų Jėzus seserų kongregacijos vyresniosios, dvasinės vadovės ir pagalbos šių darbų įgyvendinimui.
Urszula Grzegorczyk – inicijavo, suorganizavo ir pavedė 2003 m. atnaujinti pirmąjį
Gailestingumo Jėzaus paveikslą Vilniuje, taip pat 2004 m. profesionaliai nusifotografuoti; tada
gautą didelio formato skaidrę, nuskaitytą būgniniu skeneriu kaip skaitmeninį failą su įrašytu
paveikslu, ji pateikė spaudai ir plačiam evangelizavimui. Viena iš 2004 m. gautų skaidrių buvo perduota Marijonų kongregacijai Stokbridže (JAV).
Paveikslo atnaujinimas vyko Gailestingumo Jėzaus seserų kongregacija koplyčioje Vilniuje
(daugiau informacijos liudijime)
Paveikslo konservavimo darbus 2003 m. atliko Edita Hankovska-Červinska (Edyta Hankowska-Czerwińska) iš Vloclaveko (Lenkija), meno kūrinių konservatorė, Torunės Mikalojaus Koperniko universiteto Dailės fakulteto absolventė.
Sutartis
Sudaryta 2003 m. balandžio 1 d. tarp Gailestingojo Jėzaus Apaštalų fondo Lodzėje, atstovaujamo ponios Urszula Grzegorczyk, ir Vilniaus Šventosios Dvasios parapijos, atstovaujamos parapijos klebono Mirosławo Grabowskio.
Ši sutartis sudaryta dėl Gailestingojo Jėzaus paveikslo, nutapyto prof. Eugenijus Kazimirovskis 1934 m., ir kuri šiuo metu yra Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčioje.
Gailestingojo Jėzaus apaštalų fondas Lodzėje įsipareigoja padengti visas išlaidas, susijusias su Gailestingojo Jėzaus paveikslo konservavimu, ir padengti visas išlaidas su paveikslo restauratore, MA, Edyta Hańkowska-Czerwińska.
Sutartis buvo sudaryta dviem egzemplioriais, po vieną kiekvienai šaliai.
[antspaudai ir parašai]
Vilnius, 2003 m. balandžio 1 d
Dievo Gailestingumo Žinią :
